|
24
Ant aukštų
kalnų
Leidžias baltos žvaigždės
Aš miegu
Ir galvot nereikia
Kad galbūt
Nepakils į dangų
Miegantys sapnai
Už aukštų kalnų
Bet naktis jau baigės
Ir šviesa
Kaip pražydę gėlės
Išsiskleis
Tiesiai mums į veidus
Ir tada
Mes pabusim tyliai
Su gamta
Gersim šiltą pieną
Duonos trupiniais
Pasaldindami rytą
Kad diena
Viską mums atleis
Ir atneš vėl tai
Kas vakar dar atrodė
Taip toli
Bet už lango leidžias
Skleidžias sutema
Arti
1998 01 23
Aš pakeliu akis
Pasuku galvą
Ir krentu ant žemės
Kaip sausas medis
Ar aš galėjau tai numatyti?
Aš tai žinojau
Ne pirmas kartas
1999 01 10
Aš – šešėlis dangaus
Lyja – kalba
naktis
Tyla – meilės viltis
Juokas – džiaugsmas gilus
Grožis – subjektyvus
Rytas – žolėj rasa
Žemė – motulė basa
Saulė – duona šilta
Meilė – mano tiesa
Žodis – paukštis bailus
Kelias – visad slidus
Mintys – aštrūs stiklai
Gatvė – mano namai
Akys – ežerai žydri
Rytoj jie išdžius liūdesy
Vėjas - brolis lietaus
Aš - šešėlis dangaus
1993 09 26
Baimė
Vakar po
dideliu tiltu
Senais turėklais žaliais
Slėpiausi nuo tavo žvilgsnio
Ar man kas atleis
Vakar
bijojau išvysti
Tavo ilgas kasas
Nors taip norėjau įpinti
Savo dainų natas
Vanduo
atrodė toks savas
Taip traukė gilyn banga
Batus jau buvau nusiavęs
Sulaikė kažkas viduje
O tiltu
vaikščiojo žmonės
Aš nemačiau jų veidų
Kiekvienas į savo kelionę
Po vieną ir po du
Aš jų
norėjau paklausti
Ar bijo kažko jie išvis
Kad taip galėčiau pakirsti
Savo baimės šaknis
Ilgai
sėdėjau galvojau
Atėjo naktis – tamsu
Tikriausiai savęs bijojau
Tokio koks esu
1998 10 26
Duoklė tamsai
Nakty
regėjimas užgęsta
Tik siela primena apie save
Tamsa beribė pragarišką skambesį jau neša
Ir švyti kūnas metalinėj žvakės šviesoje
Ramus jau
veidas to žmogaus kuris
Išliejo pyktį Dievui nusidėjo
Ranka jo laiko taurę vilties
Kažin ar išlaikys jei šitaip siautės vėjas
Siaubinga
pasaka jo atminty
Diktuoja rankai veiksmą lūpoms žodį
Jo kūnas švyti ir gilyn gilyn
Nugrimsta mintys apie lietų blogį
Artėja
pabaiga tai tik pradžia
Teisybei maldai žodžiui ir lygybei
Sparnuotas angelas pakilęs tamsoje
Kartu su žmogumi kovoja už gyvybę
Alsavimas
nutrūkstančiu ritmu
Dar drumsčia seno kambario ramybę
Akyse tamsu širdyje ramu
Nes Dievas sako tu savo įvykdei
Jis kalba
tavo lūpom ir tavo akim
Tu jo nesirinkai visus jis išsirinko
Todėl pasiima ką nori užmarštin
Tarnavimui didžiajam šeimininkui
1990 05 16
Kuo tikėti
Ilgas ėjimas į tiesą neduoda nieko tik skausmą
Saulė nespėjus pakilti leidžias į laiko jūrą
Sakyk kuo tikėti kai taip laikinai viskas trunka
Žodis pavirto daiktu su savo kaina
Bangos ritasi tyliai į akmeninį krantą
Taip į kiečiausią širdį beldžiasi tavo jausmai
Reikia laiku išeiti man sako balsas
Kol dar iš kur atėjęs nepamiršai
1995
L 12
Už juoką gilų kaip vanduo
Už nieką ir už viską ką turi
Žemai prie kojų tau lenkiuos
Ir negirdžiu ką tu kalbi
Aš ateinu ir išeinu
Atidarau ir uždarau duris
Ir niekada nesuprantu
Kuris myli labiau kuris
Išvesk mane iš nevilties
Kai tarp šviesos tamsos blaškaus
Lydėk mane lig pat mirties
Surask išgelbėk ir nubausk
Kai po nakties ateis diena
Ir mano mintys tavimi gyvens
Tylėsiu bet širdim karšta
Tau seksiu pasaką rudens
1996 07 12
Klydau
Aš nutilau išgirdęs juoką
Gal išsigandau
O gal klausiaus iš kur
Po to stebėjau žmones
Mačiau jų veidus
Ėjo vis kažkur
Ir man atrodė
Kad be tikslo
Gal klydau?
1999 01 10
Iš naujo gimiau
Užgesini šviesas
Eini į naktį
Jauti kad viską prarandi
Kas buvo taip arti
Ir ką gyvenimas tau davė
Paslaptis
Ilgai dar drums tavo mintis
Ir nepaleis iš rankų
Neviltis
Aš paliečiu tavo pečius
Negaliu nelaikyti tavęs
Negaliu nepriglaust prie savęs
Aš dar šiandien buvau toks pats
Ir į viršų tiesiau rankas
Vėl iš naujo gimiau
Į dieną
2000 01 15
Kartu
O juk reikėjo tik trumpam išeiti
Ir vėl sugrįžti su pirma tamsa
Įeiti tyliai taip lėtai įeiti
Ir nieko nesakyti niekada
Netart nė žodžio apie laiką
Kuris mums buvo juodas ir sunkus
Atrasti kiekvienam po savo klaidą
Ir pažiūrėt į viršų kur dangus
Mums atveria didingus savo tolius
Žydras akis ir tūkstančius žvaigždžių
Kur saulė puošias gintaro karoliais
Kuriuos matysime kartu
Ne tiek jau daug mes skiriame sau laiko
Pažvelgti į save įvertinti pasvert
Ir savo pyktį nedažnai sulaikom
Ne taip dažnai kitam paduodam atsigert
Viltis užgimus vėl ledu pavirsta
Vėl rytdiena gyvename ilgai
Kai šaltu vandeniu liepsna pavirsta
Tada belieka tik išeit lėtai
2000 01 14
Laikrodis
Mano laikrodis rodo lygiai penkias
Jau leidžias tamsa aš laukiu tavęs
Prie fontano po pietų kaip paprastai
Mes susitinkam čia gana dažnai
Tavo laikrodis tris po penkių
Tu ateini kaip keista... hm...pačiu laiku
Mano seilėse tirpsta tavo lūpų dažai
Mes neturim daug laiko todėl kalbam mažai
Šiandien kaip vakar rytas toks pats
Nespėjau pabusti o jau noriu tavęs
Keliuosi prausiuosi rytinė mankšta
Gyvenimas teka savo vaga
Šiandien eilinį kartą skambinu tau
Telefonas išjungtas...hm...vėl pamiršau
Tu miegi po darbo nakties pamainos
Aš laukiu tavęs prislėgtas dienos
Mano laikrody penkios tavo trys po penkių
Tu žinai mes gyvenam skirtingu laiku
Ir skirtingais keliais mes ieškom savęs
Tu dirbi kasdien aš šlifuoju gatves
1998 10 25
Mums reikia didelio vargo
Mums reikia didelio vargo
Reikia stiprios vilties
Mums reik nuo savęs pabėgti
Virsti kančia nakties
Mums reikia mirtino skausmo
Šalčio žvaigždžių aukštų
Baisios vienatvės mums reikia
Reikia priešų bendrų
Iškęsti laukimo naštą
Tik nesuklupti ne
Kai baigiasi jėgos ir mąžta
Giedros akyse
Mums reikia eiti į tiesą
Per karštą ugnį vilties
Ramybės ir meilės vėsą
Pajusti lig pat širdies
1992 06 27
Nematomas šešėlis
Gyvenimas sustojo
Ir laikas tuoj sustos
Nėra ir nematyti
Šiam keliui pabaigos
Taip noris vilku kaukti
Čia vidury laukų
Ir iš vidaus išrauti
Tūkstančius minčių
Negimusių mylėtų
Ir saugotų ilgai
Taip sunkiai iškentėtų
Bet virtusių nuodais
Kur niekas nesuranda
Kur niekam nesvarbu
Nematomas šešėlis
Prarastų dienų
Kurį tik aš regėsiu
Ir slėpsiu kuo giliau
Kentėsiu - nekentėsiu
Tenuodija toliau
2000 05 30
Leisk mylėti tave kap mylėjau
Leisk bučiuoti kaip bučiavau leisk tylėti
Leisk išeiti kaip išėjau ne kartą
Leisk kentėti ir džiaugtis kančia
1992 11 07
Man sunku suprasti tuos
Kuriems atrodo
Kad yra labai svarbūs
1999 01 10
Laukimas
Ir vėl aš čia prie tavęs
Tau po kojom
Aš kenčiu tavo skausmą
Savo lūpom liečiu tavo žaizdą
Tyru vandeniu plaunu veido sūrumą
Ir laukiu
Laukiu atgyjant sielos
Akių prašvintant
Sušįlant rankos ant mano galvos laukiu
Ir tas begalinis laukimas - amžinybė
Jis kausto kūną
Gelia akis
Jos pavargo matydamos vien skausmą
Ašaroja vaizdas jose
Jis - miglotas ir tuščias
Be saulės ir vėjo
Be gėlių ir medžių
Be tavęs ir manęs
Tik lietus plauna žemę kurioje -
Tavo ir mano akys
Jos mirė laukime
1993 09 07
Muilas
Aš prie atviro lango sėdžiu
Ir matau pro jį daug dėdžių
Kurie vagia gražias mašinas
Po to ilgai plauna rankas
Bet jų sąžinė lieka juoda
Nes jie muilą naudoja ne tą
2000 01 15
Ne
nuotaikoj
Naktis
Tamsu
Ir man baisu
Aš lempos apšviestas
Ne cigaretės dūmų
Toks matomas visų
Ir tuščias
Kaip apvogtas namas
Išdaužytais langais
Be signalizacijos
Praeikite pro šalį
Nes nuotaikos nėra
Diena trumpa
Nesiseka
1998 10 26
Nei miręs nei gyvas
Ar mano trumpa laimė
Apakino mane
Nei miręs aš nei gyvas
Klajoju tamsoje
Aš noriu eiti kristi
Sustoti ir pakilt
Save pamatęs iš aukštai
Nenoriu nusivilt
Matau pakyla paukščiai
Sparnais baltais stipriais
Kažkas šalia kvėpuoja
Atodūsiais giliais
Dar stovi senas tiltas
Ir aš prie jo toks pats
Nei miręs aš nei gyvas
Pavargęs nuo savęs
Žinau yra dar laiko
Išgydyti žaizdas
Nenoriu vėl skaičiuoti
Buvusias klaidas
Ilgai ilgai galvosiu
Kur kelias šis nuves
Nei miręs aš nei gyvas
…bet prie tavęs
1997 12 28
Ratas rieda tolyn
Šiandien įvyko labai daug dalykų
Išaušo rytas susitiko draugai
Ir kas žino ar jie tikri
Ar tik žaidžia draugus
Atėjo diena atnešusi viltį
Vaikėzas pardavė dar vieną laikraštį
Ir rado trumpą džiaugsmą
Kurį nusinešė šaltas vakaras
Apgaubiantis žmones
Aptarinėjančius ko moko filmai
Ir kas slypi žodyje
Meilė
Ir taip gyvenimas eina
Vis labiau panašėdamas į naktį
Lietingą ir giedrą
Žvaigždėtą ir niūrią
Ji priglaudžia visus vienodai
Judančius šešėlius
Stovinčius medžius
Ir taip norisi sustabdyti laiką
Kad niekas nesikartotų
Kad tas septynmetis ratas
Nustotų sukęsis
O gal jis nesisuka vietoje
O rieda tolyn
Vėl ir vėl parodydamas
Kuo buvai
Kuo esi
Kuo būsi
Jeigu
1997 12 28
Tamsa
Tu įeisi pro duris
Ir paskui tave įeis tamsa
Paskutinės ašaros
Kaip paskutinis lietus
Lydintis namo
Primins kad yra ji
Tolstanti artėjanti šviesa
Mylinti naktis
Ir amžina kančia
Įsitempę raumenys
Praėjusios dienos vaisius
Ir skaudančios akys
Per gęstantį laiką
Siaurėjančiu keliu
Neš į niekur
Kai paskutinis kraujas
Atleis kaltę
Tu jau būsi toli
Ten kur kiti nespėjo dar
Tapsi tuo kuo buvai
Esi
Būsi
1995 06
Tiesos ieškojimai
Aš nepažįstu savo veido
Per daug seniai verkiau juokiaus
Aš nejaučiu to ką tu jauti
Ir nežinau kas dar mane apgaus
Klaupiuos ant kelių vėjyje nakty
Ir nežinau prieš ką einu
Aš negirdžiu tų žodžių pamestų
Žinau pakilęs eisiu tuo pačiu keliu
Kas lietų atnešė tas su manim
O saulė tegu lieka nuskriaustiems
Aš ieškau savo kelio kur kelių nėra
Labiausiai artimi mes svetimiems
Kumščiu į veidrodį nes klydo jis
Parodęs tai ko žemėje nėra
Gal tarp nusivylimų klaidžioja viltis
O meilėje gal tik mirtis juoda
Aš jau seniai nebetikiu ženklais
Kuriuos man rodo auštanti diena
Juose įšalęs ilgesys ilgai nebepaleis
Geriau pabust anksčiau kol dar naktis juoda
1991 04 18
Vėjas laukinis
laukinių gėlių
Tu - vėjas laukinis laukinių gėlių
Matai tu pasaulį kitokį
Einu prieš tave ir paskui skrendu
Aš bėgu tave vejuosi
Tu gydai ir šildai savo sparnais
Man viskas šviesiau atrodo
Kartu mes galėtum pasaulį pakeist
Jį pakeičia vienas žodis
Kurį aš tiek kartų bijojau ištart
Tu bėgai jį prisiminus
Kurį pajutom abu iškart
Jis svaigina lyg vynas
Aš tyliai kalbu ieškau klaidų
Tavy savyje aplinkui
Kas gali išskirti suvienyti mus
Bet meilė aukščiau už viską
Aš - vėjas laukinis laukinių gėlių
Tu - mažas paukštelis pliušinis
Aš rodau tave ir giliai slepiu
Nejau ši diena paskutinė
1997 07
Tyla
Taip gera pabūti tyloj
Užmiršt kuo esi
Kai tyli pasauliai visi
Ir savo laimėj mažoj
Tiek daug surandi
Tiesos
Ji gali išvest iš tamsos
Didžiausias mūsų viltis
Išpildyti ir apvilt
Ji gali aukštai pakilt
Pakilus toli nuskrist
Nunešt su savim ir krist
Kaip šaltas dangaus akmuo
Tada nežinai su kuo
Ir kur gyveni mąstai
Kodėl ir kam visa tai
Dėl visko kalta tyla
Kuri per daug jau gili
Kai viską per daug supranti
Kad mūsų visų tiesa
Per daug nuo mūsų toli
2000 01 14
Vieną kartą atėjo diena
Ir saulė pakilo aukštai
Ji buvo per daug karšta
Todėl dabar tamsu labai
2000 01 15
Pralaimėjimas
Žlugo planas rūdyja ginklai
Neatneš sėkmės vakarinė malda
Tiktai virpa balsas, o irklai
Nelaižys vandens niekada
Įsiūbuotas laikrodis stoja
Kiek dar liks gyvent kai sustos - nesvarbu
Karštas blogis pakišo koją
Gėris rauda ties savo kapu
Kasa duobę ir geria vyną
Pasiųsta naikinti šalmuota minia
Kyla plytos - jie stato sieną
Skirdami mane ir tave
Lūpose aimana stiprėja
Rankas veržia kieta grandine
Akys žvelgia aklai prieš vėją
Ašaroja vaizdas jose
Naktyje visų žvilgsniai į dangų
Parklupdytų sumindytų kūnai šalti
Siekia laisvės sutraiškytom rankom
Ar bebus jie laisvi. Laisvi?!
1991 03 14
Meilei
Kai dangus
prasivers virš galvos
Ir lietus sušildys mano sušalusias kojas
Aš ateisiu sultytas ir šlapias žinosiu -
Sušildys mane tavo šviečiantis rojus
Kai sudegintas saulės sunykęs
Nežinosiu kur eiti ką vekti
Šioj išdegintoj žemėj
Pas tave aš ateisiu žinosiu -
Tavo rankų vėsa bus man jūra
Kai paskendęs gyvenimo vyno versmėj
Sudaužytom viltim nepasiektais tikslais
Paspringęs klajosiu
Aš surasiu tave žinosiu -
Tu man ranką paduosi pakelsi
Pamaitinsi ir tyliai ištarsi
-Sugrįžai... aš žinau - neišeisi
Kol aš būsiu tokia ne kitokia
Pasikeitus man vėl iškeisi
Svajones į kiaurą pastogę
Kai skrajosiu aukštai ten prie saulės
Ir sulaužytom rankom laikysiu debesis juodus
Aš matysiu tave žinoki -
Mano saugoma saulė šildo tik TAU
1991 11 03
Svetimam
Negaliu pasakyti kodėl
Aš renkuosi skaudžiausią temą
Mintys lūžta vėl ir vėl
Sprendžiu savo - ne savo dilemą
Surandu ne save o kažką
Kurs gyvena kitam pasauly
Kurio saulė tokia svetima
Jos veide kliedesys apgaulės
Einu viltį paslėpęs giliai
Ir nenoriu kalbėti iš naujo
Apie tai kas gerai kas blogai
Apie tavo ir mano saulę
Mano saulė raudona tačiau
Aš žinau kad rytoj išauš rytas
Ir geltoni šilti spinduliai
Man primins ką turiu padaryti
Matau baltus spalvotus sapnus
Nors naktis ir juoda ir bespalvė
Aš joje tik keleivis niūrus
Pasiklydęs tarp juodo ir balto sparno
1991 10 16 |
